Akselis Miuntė "Knyga apie San Mikelę"

"A. Miuntė (1857 - 1949) - pasaulinio garso švedų gydytojas psichiatras ir rašytojas.Prisiminimai apie jaunystės dienas Švedijoje, studijas Paryžiuje, apie daugybę žymių žmonių, sutiktų ilgame gyvenimo kelyje, sudaro jo "Knyga apie San Mikelę". Tai pirmi sakiniai iš knygos anotacijos.
Ši knyga iš mano tėvų lentynos, neperdėčiau jeigu pasakyčiau, jog jau 10 metų vis išimdavau ją iš lentynos, palaikydavau rankose, pavartydavau, perskaitydavau anotaciją, pakontempliuodavau pavadinimaą, ir ... padėdavau į šalį.
Kai dariau sąrašą šiam iššūkiui, žinojau jog jame bus ši knyga, na kiek gi galima:)
Drąsiai tariu, kad šitos knygos minties, minčių ir idėjos iki galo nepagavau ir neperpratau, gal man tokiai paprastai, gydytojo psichiatro rafinuota XIX a. pab. pasakojimo maniera per sudėtinga? Galbūt, bet knyga tiesiog susižavėjau, neiškarto aišku:) 
Kokios Jums kyla mintys perskaičius pirmuosius anotacijos sakinius, man, jog tai yra memuarai, autobiografija, galbūt parašyta su savita ironija ir veriančiu psichologiniu šmaikštumu ir tiesumu apia to meto visuomenę. Na galima būtų apibūdinti ir taip:)
Ši knyga, kiekvienam ją perskaičiusiam bus skirtinga, man įstrigo nuostabiai lengvi ir su meile rašyti Italijos kaimelių ir jų nepaprastai paprastų gyventojų aprašymai ir istorijos, autoriaus šokinėjimai iš Paryžiaus aukštuomenės diskusijų prie laplandijos gyventojų papročių labai žaismingi ir skaitymo neapsunkina.
Knygoje yra visko, fantastikos, siaubo, pasakų, nežabotos autoriaus vaizduotės, kuri verčia žavėtis ir abejoti ir kartais net verčia manyti, jog jis pats turėjo kažkokių rafinuotų to meto psichikos sutrikimų:)
Tie kurie yra skaitę šia knygą, iš šito mano aprašymo gali nepatikėti, jog ir aš ją skaičiau, ten tiek visko daug, kiekvienas atsirenka pagal savo Gyvenimo patyrimą, man labiausiai istrigęs epizodas iš lapių išminties lobyno apie lokius:

• Lokys nėra toks gudrus ir klastingas kaip vilkas. Lokys mėgsta garbingą kovą. Jei žmogus, jį pamatęs, prieina ir sako: "Na, susigrumkim, aš tavęs nebijau!" - lokys jį parverčia ant žemės ir nurepečkoja, nepadaręs jam nieko blogo. Lolys niekuomet nepuola moters - tik ji turi jam parodyti esanti moteris, o ne vyras.  

Ir pabaigai, ką pats autoriųs įžangoje kalba apie savo kūrinį:

• Suprantu, kad kai kurie šios knygos epizodai vyksta aiškių ribų neturinčioje teritorijoje, tarp realybės ir nerealybės, pavojingoje "niekieno žemėje" tarp tikrovės ir fantazijos, kurioje suklupo ne vienas memuarininkas ir kurioje neretai pasiklysdavo net patsai Gėtė savo "Dichtung und Warheit" ("Poezija ir tikrovė" vok.) Griebęsis seniai žinomų gudrybių, aš iš paskutiniųjų stengiausi bent kai kuriems iš šių epizodų suteikti romantinių apsakymų regimybę. Juk tai galų gale tik formos klausimas. Jei man tas pavyko, būsiu labai patenkintas - tegul tik manimi netiki, nieko daugiau man nereikia. Ir taip viskas pakankamai bjauru ir liūdna. Dievas mato, kad man ir be to užtenka už labai daug ką atsakyti. Antra vertus, aš tai netgi laikysiu komplimentu, nes žinau, jog didžiausias romantinių apsakymų rašytojas - patsai Gyvenimas. Bet ar visada Gyvenimas ištikimas tikrovei?"

S.B

P.S Knyga apie San Mikelę - tai knyga apie Gyvenimą.