apie pilnati, nesusipratimus ir draugyste

Taigi, menulis pilneja, zmones "kreizeja" gripas visai paselo, negana to arteja kaledu karstine, bendravimo igudziai stebina kaskart vis labiau, mintys nesidelioja, o kai bandai pasakyti, ka galvoji, gaunasi velniava.
 "Draugai mane nuspalvina", o kaip bendrauti su zmogumi, kurio suvokimas apskritai apie draugyste radikaliai skiriasi nuo tavojo, ir jus susipykstat dazniausiai del nesusipratimu, kuriuos itakoja mano prakeiktas noras kazka issiaiskinti, arba kitaip sudeti taskus ant "i", ir negana sito, staiga pastebi, kad taip vyksta ir su kitais zmonem. Kur baigiasi draugyste ir prasideda asmeniskumai, na suprantate, draugystes pradzioje, yra nubreztos ribos, ir kol mes ju neperzengiam, viskas klostosi ganetinai lengvai, bet stai viena diena ta riba nusitrina, is pradziu apsidziaugi, na pagalvoji, kad pasitikejimas, ir atvirumas laipsniskai auga, bet tai netiesa, nes ta riba nusibrezia kiekvienas is musu, ir jeigu ji issitryne pas mane, tai nereiskia, kad tas pats ivyko ir pas kita zmogu. Matyt, netik meile yra akla, mums reikia zmoniu ir reikia bendravimo, bet kiekvienam to suartejimo laipsnis yra kitoks.
Turbut tai musu kiekvieno klaida, egoizmas galbut, arba projekcijos, kurias tu projektuoji savo galvoje, o tu projekciju "objektas" - tavo draugas, apie tai net nenutuokia, ir kai tavo projekcijos suduzta susidurusios su tavo draugo realybe, aisku tu supyksti...ant draugo, jis nesupranta, tada apkaltini ji nesupratingumu, nerupestingumu ir visais tais senais kaip pasaulis melais, ir pasijunti kaip koks atsiskyrelis dykumoje, kuri prislege viso pasaulio dulkes. Ir tada, kyla noras viska "issiaiskinti", na istikruju, jeigu as noreciau ko nors labiau uz viska, tai noreciau isgyti nuo noro viska "issiaiskinti".
 Blogiausia - kai ant draugu peciu, krauname savo atsakomybe, nes tikimes, kad tada mums bus lengviau, ir apgaudinejame save, kad mes nuo to tapsime galbut geresni jiems, o galbut ir sau.
 Aciu savo draugams, zmonems, kurie yra su manimi, kurie (tikiuosi) dar bus, be jusu butu ziauriai lengva ir nuobodu.