Heinrich Harrer "Septyneri metai Tibete"

 

Tai pirmoji perskaityta  knyga iš knygų iššūkio. Truputis istorijos, šią knygą savo bibliotekoje turiu labai seniai, esu mačiusi ir filmą, o Jurgos Ivanauskaitės Tibeto Mandalą esu perskaičiusi tris kartus. Tačiau su šia knyga turėjau keblumų, prieš kokius 4 - 5 metus buvau paėmusi ją skaityti, bet padėjau į šalį, nes... išsigandau, Tibeto situacija yra labai skaudi, beto filme tikrai buvo daugiau žiaurumų negu knygoje, todėl tada ir neperskaičiau. Na bet šį kartą pavyko, reikia dėkoti iššūkiui:)

Taigi apie knyga, istorija apie nuostabų žmogų, alpinistą, sportininką ir visų svarbiausią mylintį laisvę, ak tas saldus žodis laisvė! Labiausiai mane knygoje žavėjo jo pasiryžimas bandyti tol kol pavyks, aiškus tikslo turėjimas ir nepalaužiama dvasia. Ir ką, ogi Jam pavyko ir pavyko ne bet kaip. Tokia ilga kelionė per laukinį ir pavojingą kraštą, absurdiška biurokratija, tie pasakojimo momentai apie dokumentų tvarkymus, pasus, leidimus, valdininkus mane ir labai stebino ir žavėjo. Tibetas turi paslaptingumo skraistę, Dievai, žmonės, kultūra, Kalnai, aukštis, Dalai Lama, o pasirodo, ten irgi visi yra žmonės: nesaugūs, išpuikę, linkę greitai teisti ir nesigilinti į aplinkybes. Toks nuoširdus rašymo stilius, labai palenkė mane į autoriaus pusę, vis galvodavau ir kokia gi ten Bodhičita pas juos, jeigu jie taip elgiasi:) 

Epizodas, kur autorius bendrauja su Dalai Lama, nebuvo ilgas ir jau knygos gale, iš pradžių nustebino, nes filme Jų bendravimas buvo labai akcentuotas, bet tai toks šiltas ir kupinas nuoširdumo bendravimas! 

Na ir pabaiga, o pabaigą manau visi puikiai žino, Kinijos įsiveržimas į Tibetą, skaudi okupacija, dvasinio lyderio pabėgimas į Indiją ir be galo skaudi XX a. genocido tragedija, įvykdyta prieš Tibeto tautą, kultūrą, religiją ir mokslą. 

Apibendrinimui, siūlyčiau skaityti, tiems kurie mėgsta aštrius nuotykių aprašymus, jų tikrai daug, kraštas pavojingas su atšiauriomis klimato sąlygomis, autoriaus ir jo draugų ištvermė, ryžtas ir optimizmas kelia susižavėjimą.

Kurie domisi svetimų tautų kultūra, o tai unikalus ir paskutinis žvilgsnis į Tibeto tautą, kai Ji buvo laisva, su jos politine sistema, paprastų žmonių gyvenimu ir nemažai aukštuomenės gyvenimo aprašymų, taip taip aukštuomenės, Ji ten buvo ir labai smagu skaityti autoriaus pasisekimą ir pasitikėjimo įgijimą tarp tų žmonių.

Skaityčiau dar kartą, tekste jaučiama autoriaus meilė tam laukiniam ir paslaptingam kraštui ir jo žmonėms, lydi visą laiką ir priartina tekstą prie tavęs, pasijunti irgi mylintis tą kraštą, aukštus kalnus, vienuolius ir jų giesmes ir svajoji apie legendinę tibetiečių arbatą su sviestu ir druska:)

Om Mani Padme Hum

P.S čia pirmas mano perskaitytos knygos aprašymas, todėl būkit atlaidūs:)

 S.B