2010 m. sausio 24 d., sekmadienis

Elizabeth Gilbert "Valgyk melskis mylėk"

Gyvenime kartais atsitinka taip, kad visas tavo kūnas, visa tavo esybė pasako "stop". Liaujasi dirbę tavo raumenys, tavo sanariai juda tik mechaniškai ir tik be perstojo skrieja mintys. Deja, tos mintys taip pat ne tavo. Šios mintys piktos, jos destruktyvios, ir skirtos diena iš dienos žlugdyti tavo valią. Ir deja tik tokiais momentais žmogus suvokia, kad viskas ko jam šitam gyvenime gali prireikti telpa į tris žodžius: Maistas, Dievas ir Meilė. Apie šiuos tris dalykus ir yra Elizabeth Gilbert knyga "Valgyk, melskis, mylėk".

Šios knygos autorė,  Elizabeth Gilbert (g. 1969.06.18) yra amerikiečių rašytoja. Liz gimė ir augo mažytėje fermoje Konektikute, kur aplink nebuvo nei gyvos dvasios. Ir šį kartą į žodį "dvasia" telpa ir tai, kad Liz aplinkoje nebuvo nei televizoriaus, nei magnetofono. Galiausiai tai išėjo tik į gerą, nes apsukri Liz šeima, pasirūpino, kad nei jai, nei jos sesei (beje taip pat rašytojai) netrūktų bent jau knygų. O didžiausia pramoga dviem mažom mergaitėm buvo pjėsių ir nedidelių apsakymų rašymas.
Užaugus Liz vis dėl to ištrūko iš mažytės, knygų pilnos fermos ir patraukė į New York'o universitetą, kur studijavo politikos mokslus. Tačiau vos tik baigusi universitetą ir gavusi į rankas diplomą Liz pasuko visai kitu keliu: ji dirbo virėja, padavėja, tačiau ne dėl to, kad šis darbas ją žavėtų, ji paprasčiausiai norėjo patirti, ką reiškia būti padavėja ir apie tai parašyti knygą.
Tačiau iš pradžių pripažinimo plačiai sulaukė Elizabeth darbai žurnalistikoje. Vienas iš žinomiausių yra GQ žurnale išspausdintas jos straipsnių ciklas "The Muse of the coyote ugly saloon". Šies straipsniai buvo asmeniška Elizbeth Gilbert darbo patirtis viename iš populiarių New York'o barų, o ši istorija tapo pagrindu holivudo filmui "Coyote Ugly" . Tačiau visam pasauliui, o kartu ir Lietuvos skaitytojui Elizabeth Gilbert geriausiai tapo žinoma su knyga "Valgyk melskis mylėk", kurią aš turiu garbės Jums, mielieji pristatyti.

"Valgyk melskis mylėk" yra asmeninė dvasinė Elizabeth Gilbert patirtis keliaujant po tris  šalis : Italiją , Indija  ir Indonezija.  Tikriausiai Jums pasirodė keistas toks šalių pasirinkimas, bet tai paaiškina pati autorė: "Tad nebegalvojau ką rintis: Italiją, Indiją ar Indoneziją. Nusprendžiau, kad noriu vykti į visas šias šalis ir kiekvienoje praleisti po keturis mėnesius, iš viso metus. Žinoma, tai buvo daug didesnė svajonė nei noras "nusipirkti naują pieštukų rinkinį". Tačiau aš troškau kaip tik to. Siekiau ne tik susipažinti su šalimis (aš jas jau žinojau), bet kiekvienoje šalyje pažinti tą savo asmenybės pusę, kurią toje šalyje būtų lengviausia pažinti. Tad Italijoje norėjau išmokti malonumo, Indijoje - atsidavimo Dievui, o Indonezijoje - suderinti abu." Štai taip. Jau minėjau, kad Liz amerikietė, o amerikiečiai, kaip žinia labai mėgsta sirgti depresijom, o sirgdami, vietoj to, kad ramiai sau gydytųsi, jie dar ir yra linkę parašyti apie tai knygas. Nemeluoju! Tiesiog vieną po kitos, ištisom gvardijom knygynuose rikiuojasi prozako demonais persmeltos knygos. Tokia absoliučiai amerikietiška depresija susirgo ir Elizabeth Gilbert ir aišku parašė apie tai knygą. Liūdesys į Liz širdį atėjo po alinančių skyrybų, tačiau skirtingai nei jos jos kolegos, Liz išmetė išrašytus vaistus kažkur Romoje, nes norėjo jėgų išsikapstyti iš šios pelkės rasti pirmiausia savyje. Gal dėl to ši knyga man paliko gerą įspūdį. Ji nuoširdi, ji intelektuali, ji pamokanti. Nors turiu pripažinti, kad labai norėjau, jog gyvenimas parodytų Liz nagus ir kad ir Romos centre jei būtų atsitikę kas nors, kas būtų sugadinę jos kruopščiai rengtą planą. Bet visa tai aišku nėra blogai, juk galų gale tai buvo Liz dvasinis kelias, o ne mano (aš turiu pripažinti, kad tokiu atveju būčiau išėjus kur akys veda).

Skaityti šią knygą: Jei norisi kažko lengvo ir jei Jus pavyzdžiui atleido iš darbo ar paliko mylimasis. Arba šiaip jaučiat poreikį kažką pakeisti savo gyvenime.
Neskaityti šios knygos: Jei tikities "kažko tokio" na maždaug kaip "Dostojevskis", ir jei nepatinka sausas stilius. Tas stilius ir yra vienas iš šios knygos trūkumų. Kas reiškia, kad arba rašytoja taip rašo, arba vertėjas paprasčiausiai prastai pasidarbavo. Šiaip ar taip jei netyčia gausit šios knygos variantą originalo kalba, tikriausiai daugiau išpešit.

P.s. Kadangi pas mane knygom užversti visi kampai, o Lietuvoje siaučia krizė, aš mielai pasidalinsiu su Jumis šia knyga, jei pažadėsit ją man grąžinti, arba bent jau perduoti kitam žmogui :) Mano draugai žino mano kontaktus, o tie, kurių nepažįstu, rašykit drąsiai į donotsss@gmail.com , parašykit savo adresą ir knygą jums išsiųsiu :)

Nuoširdžiai
SV

4 komentarai:

  1. rimtai, gal ir man reikės ją perskaityt... :)))

    SR

    AtsakytiPanaikinti
  2. Reikia, reikia, ji tokia užsiciklininati truputėli :) bet na...viskas su ja ok iš esmės :D

    SV

    AtsakytiPanaikinti
  3. Prisipažinsiu, kad niekaip nesupratau, kodėl kartais SV, o kartais SR pasirašo:))

    Na, jei čia JŪSŲ dienoraštis, tai dar smagiau:))
    Džiaugiuosi atradusi jus:)

    Tos knygos norėčiau, bet gal yra daugiau norinčių, gal bus kokie burtai traukiami?:))

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nea nebus Lorca :)tu pirma :) siųsk adresą į emaila :)

    O mūsų čia daug :) visos trys :)

    SV

    AtsakytiPanaikinti