Apie rimtus dalykus

Jeigu tarsime, kad gyvenimas yra eile taisykliu arba nuorodu, kuriomis mes sekame ( noredami to arne) siuo metu pagrindines taisykles/nuorodos galetu butu tokios:
 Mokslai - nelabai svarbu kokie ir kiek ju ( ta prasme diplomu, aisku kuo daugiau tuo geriau ) svarbiausia tas lapas su stampu, tas prekinis zenklas, vardan kurio gali save parduoti perspektyviai kompanijai kur galetum ar turetum tureti teoriniu sansu padaryti gera karjera.
 Darbas - veikla, kuria uzsiimdamas jaustum malonuma ir gyvenimo pilnatve, arba jeigu nei to nei kito nera, bent jau respektabilus atlyginimas uz vargus, kad galetum gyventi pernelyg nesukdamas sau galvos, arba kitais zodziais tariant nereiketu gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo.
 Padetis visuomeneje - mes negyvename XVIIIa. arba dar anksciau, kai statusas reiske bemaz viska, bet ar tikrai taip nera siais laikais?
  Tikrai nenoriu viska apibendrinti ir sudeti visu tasku ant "i", nes labai pritariu Pitagoro posakiui "As zinau, kad nieko nezinau", socializmo ir kapitalizmo laikai praejo, gyvename rinkos ekonomikos laikais, todel siuo metu pats atrodytu paprasciausias budas pasipriesinti "srovei" teigti, kad pinigai tau nera svarbiausia vertybe.
  Galime paziureti is kitos puses, jeigu jau atsiranda toks teigimas, jis priestarauja kitam teiginiui, kuris butu, jog pinigai visgi siuo metu yra labai didele vertybe, na tenka pripazinti riteriu ir damu laikai tikrai praejo, beto taip sparciai progresuojant mokslui ir besivystant informacinei visuomenei, rodos nebeliko baltu demiu pasaulio zemelapyje.
  Bet ar tai tikra?
Pinigai daro pinigus, nesuprantu sito veiksmo ir atoveiksmio, gauni pinigu, su jais atlieki kazkokias operacijas, kad gautum dar daugiau pinigu, ar nepanasu i kazkoki uzburta/prakeikta rata, arba kaip vadina tibetieciai - samsara. Sukames lyg voveres ant to rato, ir beprotiskai bijome iskristi arba nulipti, nes pasauliui taip sumazejus, tapome trumparegiais. Viskas aisku, senai parasyta, pasakyti nebera ko, laikas pinigai, senosios vertybes kaip senas zaisliukas ant kaledu eglutes - ismesti gaila, o naudos jokios, nes nebeliko perspektyvos is kurios galetume i ji kitaip pazvelgti.
 Jeigu zmogu palygintume su indu, siuolaikiniame pasaulyje jis neturi dugno - tai yra, jis negali buti pripildytas arba perpildytas, visa kas i mus ieina taip ir iseina nepalikdami ryskesnio pedsako, kaip tie nesuvokiami pinigu srautai kazkur cirkuliuojantys akciju birzose, jeigu dar neitikinau, jokiom materialinem gerybem tustumos savyje neuzpildysi, kitaip nebutu zmoniu, kurie noretu nusipirkti menuli, nes zeme jiems per maza.
  Nirvanos paslaptis - sunjata, arba kitaip tariant "tustuma" taciau tokia tustuma, kai tu talpini savyje visa pasauli, kai tampi pasauliu, absoliutu visata, o neberi kaip i juodaja skyle "objektu" kuriais minta tavo egoizmas, ir kuo daugiau tu jam duodi tuo daugiau JAM reikia.

   S.B