Provanso Venecija

Kas tai? Tai Martigues - apie 45 tūkst. gyventojų turintis miestas pietrytinėje Prancūzijos dalyje. Tiesą sakant, apie šį miestą anksčiau nebuvau girdėjusi..Ir net gyvenant pietų Prancūzijoje negalėčiau pasakyti, kad šis miestas yra tiek lankomas kiek Nica, Kanai, Saint Tropezas ar Monakas, bet veltui...
Iš Aix-en-Provence Martigues galima pasiekti autobusu, ir kelionė nėra labai ilga (apie valandą), tik grafikas nelabai patogus - tai tik patvirtina seniai žinomą tiesą, kad šį kraštą geriausia pažinti keliaujant automobiliu.
Taigi, Martigues mus pasitiko labai geru oru, t.y. jokių debesėlių danguje, nors Aix tą dieną buvo šiek tiek debesuotas. Aplankius Martigues Turizmo biuro internetinį puslapį galima surasti muziejų ir kitų lankytinų vietų sąrašą (kaip ir kiekviename mieste), tačiau mes dieną Provanso Venecijoje praleidom tiesiog būdami joje, kas man, iš tikrųjų, suteikia daugiausiai malonumo.
Beje, kodėl Provanso Venecija? Todėl, kad šiame mieste labai daug kanalų, prie spalvotų anksčiau buvusių žvejų namelių stovi ne automobiliai, bet vos atidarius namo duris už siauro šaligatvio esančiame kanale laikomi nedideli laiveliai.
Martigues taip pat yra gėlių miestas. Kiek ten gėlių! Ir netik gyvenamųjų namų terasos, palangės, balkonai pilni spalvotai žydinčių gėlių, bet ir namų stogai bei tiltų turėklai pilni gėlių! O kai visa tai yra šalia rausvų, melsvų, žalsvų namelių prie kurių stovi balti laiveliai.. Skamba beveik kaip iš pasakos :)
Be to, ten tokia ramybė! Pagrindinėje miesto gatvėje, žinoma, yra žmonių, tačiau siauros gatvelės vos pasukus i šoną – visai tuščios! Kad kažkas čia gyvena išduoda tik kabantys skalbiniai, atidarytos namų langinės, bei vienas kitas žvejys kažką meistraujantis savo valtyje. Net vanduo kanaluose toks ramus, kad fotografuojant jame idealiai atsispindi namų atvaizdai! Tiesa, mums būnant Martigues turbūt kažkokios šventės proga pro miestą pravažiavo daugybė motociklų, didžiulių automobilių išmargintų įvairiom spalvom ir visi jie stengėsi sukelti kuo didesnį triukšmą. Kai bevaikštinėjant mus užkalbino vietinis žvejys, bekalbant jo pasiteiravom, apie šiandien vykstančią šventę, tačiau taip ir nesužinojom, nes jo atsakymas buvo: „Mums čia kiekviena diena kaip šventė...“ . Turbūt tuo viskas ir pasakyta :)

SK