
Kodėl Provansas? Nes šis regionas toks turtingas viskuo: kultūra, gamta, maistu, vynais, kad apie jį galima rašyti knygas, bet jos jau ir parašytos, o kartais genealu ir įdomu tai, kas paprasta ir ką gali pamatyti tik čia pabuvęs..O aš esu Aix ir be to, kas aprašyta knygose, kelionių žurnaluose ir turistams skirtuose lankstinukuose galiu atrasti savo Aix ir savo Provansą..
Man vienas iš mieliausių dalykų Aix - mano sekmadienio rytai, kai su draugais išsiruošiam į sekmadieninį miesto turgų. Šiaip, didžiausias turgus būna antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, tačiau per kelias savaites čia, jo dar neaplankėm, gal dėl to, kad turim savo sekmadienio tradiciją ir tuo labai džiaugiamės :) Bet, neabejoju, nueisiu į turgų ir didžiausiomis jo dienomis. Na, o kol kas lankomės sekmadieniniame maisto turguje, kuris būną vienoje iš pagrindinių ir didžiausių miesto aikščių, apsuptų mažyčių kavinukių. Šiame turguje galima įsigyti šviežių daržovių, vaisių, duonos, sūrių, mėsos, alyvuogių, Provanso prieskonių ir turbūt reikėtų užbaigti sakinį daugtaškiu, nes negalėčiau išvardinti visų produktų, kuriuos atrandu čia...Neabejotinai teikiu pirmenybe apsipirkimui tokiuose turgeliuose, lyginant su apsipirkimu prekybos centruose, pirmiausia dėl to, kad čia viskas šviežia! O tai šiais laikais laaabai daug! Be to – pigiau! (bent jau vaisai ir daržovės) Ir negaliu atsispirti pardavėjams, kurie taip mielai ir, atrodo, nuoširdžiai su kiekvienu bendrauja. Visuomet pasiūlo paragauti kiekvieno produkto į kurį pažiūrėjai ir galbūt svarstai ar pirkti, visuomet pasidomės iš kur esi, jei nekalbi „in fluent french“, na ir aišku visuomet palinkės geros dienos. Galima sakyti, kad tai geras būdas parduoti prekę, bet tai puiku, jei aš jaučiuos laiminga ją nusipirkusi :)

Šiek tiek praktinės informacijos: tokie pusryčiai daugelyje kavinukių senamiestyje kainuoja 5 eur, na, o pagrindinėje miesto gatvėje gali būti ir šiek tiek brangiau – apie 7 eur. Ar tai daug, mažai..? Kai rankose laikai ką tik išspaustų apelsinų sulčių stiklinę ir matai tikrą Provasno gyvenimą, pagalvoji: whatever, that‘s worth it!
Pakeliui namo užsukame į senų knygų turgelį, kai kurie prekeiviai pardavinėja visas knygas po vieną eurą, o kiek jų ten!!! Kai kurias norisi pirkti vien dėl viršelio (kad ir kaip tai skambėtu kvailai), nes supranti, kad skaityti „Rolando giesmę“ prancūziškai dar ne tavom jėgoms. Bet laikai rankose knyga storu viršeliu, metaliniais kampučiais, su šiek tiek apsitrynusiais užrašais ir nori ją turėti savo lentynoje, bent jau kaip suvenyrą iš Prancūzijos, turbūt dešimt kartų vertingesnį nei paveiksliukas, pakabukas ar magnetukas iš suvenyrų parduotuvės (na nebent juos kolekcionuoji) :)
Norėjau šį pasakojimą pavadinti „Mano sekmadienis Provanse“, bet eidama gatve ir matydama, tiek daug prancūzų traukiančių iš turgaus su krepšiais pusryčiauti, pagalvojau, kad gal ir ne mano, gal čia labiau Tikras „Sekmadienis Provanse“ su prancūziška „quality of life“, na, bet negaliu nepasakyti: kartu ir šiek tiek mano ..
SK
Kodėl aš visada galvodavau, kad Prancūziški pusryčiai yra Omletas?
AtsakytiPanaikintiO klausyk, Levandos dar žydi?
AtsakytiPanaikinti:D gerai jau gerai :) čia komentaras apie magnetukus tikriausiai į mano daržą buvo :D davai siunti bagetes :) (Sigitėlė)
AtsakytiPanaikintiDėl prancūziškų pusryčių tai jie tikrai tokie. Tas labai gerai matosi pavarčius bet kurios kavinės meniu :)o dėl levandų: kiek žinau jos žydi liepą-rugpjūtį, o aš atvažiavus rugpjūčio pabaigoj jų žydinčių nemačiau..
AtsakytiPanaikinti