Aldous Huxley "Puikus naujas pasaulis"

Tai šeštoji perskaityta iššūkio knyga, buvo pagunda ją skaityti iš karto po George Orwell "1984-ieji", bet susilaikiau. 

Aldous Huxley sukurtas pasaulis pasirodė žmoniškesnis, šviesesnis negu G. Orwell knygoje, bet tikrai neketinu šias dvi knygas lyginti, tegu tuo užsiima ekspertai, literatūros kritikai ir tyrinėtojai, o aš tik kukliai paminėsiu - kas iš šitos istorijos užsiliko mano smegenų vingiuose ir širdies erdvėje.

Reikėtų paminėti, jog A. Huxley parašė šią knygą 1932m, tai yra 17 metų prieš Orwelo kūrinį. Galbūt tai yra priežastis, kodėl ši knyga tarsi lengvesnė, nėra persmelkta bejėgiškumo jausmo ir baimės. 

Trumpai apie knygą, joje aprašoma ateities visuomenė, gyvenanti pagal tam tikras taisykles, kurios leidžia žmonių visuomenei klestėti ir kartu sutariant kurti bendrąją gerovę. Bet visuomet yra kabliukas, tas kažkoks nematomas svertas, kurį netyčia ar tyčia nusvėrus viskas pasikeičia, ir utopiškos visuomenės iliuzija sprogsta tarsi muilo burbulas.

Turiu pasakyti, kad veikėjai man nepaliko didesnio įspūdžio, nebent laukinis, jo emocijos ir pasirinkimai buvo tikri, jis paliko vienintelio gyvo žmogaus įspūdį visame plastikiniame fone, turbūt to ir siekė autorius.

Ir pabaiga, maloniai nustebino, na bent jau viena iš pabaigų, ji davė vilties. 

Dabar turėdama šią knygą po ranka, pirmą kartą atidžiau įsižiūrėjau į jos viršelį, ir kas jame pavaizduota, o ten puikuojasi plastikiniai buteliukai, toks ir jausmas išlikęs perskaičius knygą - tarsi plastikinis, nemalonus toks.

Šį kartą citatų nebus, tiesiog perskaitykit knygą, tikrai verta pamastyti kas galėtų būti, jeigu mes elgtumėmės taip, o ne kitaip.

Parašė S.B