Puodelis sekmadienio kuždesių...

"Autumn is a second spring where every leaf is a flower" Albert Camus

Man patinka ruduo. Aišku būna šiek tiek liūdna kai mano miestas pravirksta, o vasaros siela, vejama užsispyrusio egzorcisto grasina išdaužti namų langus. Kai mirštančios vasaros dėjonių prigąsdinti vaikai kiša galvas po šiltomis antklodėmis ir tarsi maldą pasakoja vienas kitam žemuogių kupinus nuotykius, gera girdėti grįžtančiųjų žingsnius ir kaukiančią vasaros meilę skandinamą karštame vyne su kardamonu... Štai šiame šnebždesy pradeda dygti grybai, pranašaudami sočias Kalėdas bei parausta spanguolės raistuose pažadindamos jau apsnūdusius žalčius dar šiek tiek pasaugoti jų rugščias nuodėmes...

Ruduo man patinka dar ir dėl savo ūkanotų rytmečių. Juk jokiu kitu metu, tavęs nepažadina krintantis nuo žemės obuolys ar slyvų kvapas ant mylimo lūpų...Netgi kai lija, netgi kai šalta, net tais momentais, kai senas ąžuolas nusprendžia atsikratyti savo gilėmis tiesiai tau ant galvos negali nesistebėti, kai tavo miestas spalvinamas išdykusio pirmoko spalva po spalvos virsta impersionisto šedevru...

Pamilti rudenį nėra sunku. Tereikia sekmadienio rytą nueiti prie katedros ir išgerti tą spalvų kokteilį su puodeliu Gilių kavos, kuriai tiesą sakant ir buvo skirtas tas "literatūrinis" intarpas (o Jūs aišku pagalvojot, kad man visai kvankšt :) ). Ne ne kvanšt, tiesiog sekmadieniais mėgstu palepinti savo sielą ir pilvą.

Na kalbant apie gilių kavą, tai kupinas magnio ir vitaminų lietuviškas grynai nacionalinis gėrimas! Štai taip! Pasirodo daugiausia gilių kavos Lietuvoje buvo išverdama ir išgeriama pokario lakais, kai stigo įprastų kavos pupelių. O pasigaminti gilių kavą labai paprasta. Ji ruošiama taip: reikės 8 kilogramų kantrybės ir darbo. Tada prisirinkit sveikų gražių gilių bei nusipirkit sviesto arba grietinėlės ir pieno. Pakurkit savo XX a. pradžios dvaro krosnį.

Na štai, kai viską jau susirinkot, tai reikės tas giles apdžiovinti ir išlukštenti bei apvirti šviežiame karvės piene. Apvirusias giles reikia supjaustyti tik ką išgaląstu peiliu ir skrudinti krosnyje su sviestu arba grietinėle. Išdžiovinti.

Kai jau norėsit gerti kavos, reikės sumalti tai ką gavotę ištraukę iš krosnies ir dėti 1-2 šaukštelius į verdantį vandenį. Kantriai, kuždėdamos švelnius žodžius pavirkite gilių kavą kokias geras 3-5 minutes. Tada supilkite grietinėlę (aš pyliau pieną, nes kovoju už gražias linijas) ir pakaitinkite dar minutėlę. Nukoškite. Paskaninkite kavą maltu imbieru, gvazdikėliais arba kardamonu (aš šliūkštelėjau jogų arbatos :) ir įdėjau pasiplaukioti anyžiaus žvaigždutę, kol ieškojau koštuvo). Na o gardinimui tinka LIETUVIŠKAS medus (aš dėjau grikių medų) ir cikorijos lapeliai (aš jų nedėjau nes neįsivaizduoju kaip jie atrodo). Na štai ir viskas. Supilat gėrimą į gražų porcelianinį puodelį, ARBA į kalabasą jei kaip aš nerandat koštuvo :) ir einat džiaugtis rudenio spalvom.

Šiltų akimirkų. Bučinukai.

SV